Improvizacijos Rimanto Idzelio stacijų tema

Kęstutis INDRIŪNAS (g. 1961) pristato penkiolika aliejumi tapytų darbų pagal Rimanto Idzelio sukurtas Kristaus kelio stočių (stacijų) skulptūrines kompozicijas.

Anykščiuose gyvenantis ir kuriantis dailininkas Kęstutis Indriūnas prie savamokslio skulptoriaus Rimanto Idzelio (1949–2013) Anykščių Šv. Evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje praeito amžiaus IX dešimtmetyje iš medžio sukurtų spalvotų skulptūrų sugrįžta jau antrą kartą.

Pirmoji dailininko paroda ,,XV Kryžiaus kelio stočių“ pagal Rimanto Idzelio stacijas buvo surengta 2022 metų vasarą, ir iki šiol keliauja po Lietuvą.

Dailininkas sako, kad stacijas, kaip ir pirmąjį kartą, vėl tapė ilgiau nei metus: ,,Dirbau 18 mėnesių, tačiau dabar piešiau taip, kaip jas matau ir jaučiu aš. Jeigu pirmajame paveikslų cikle siekiau atskleisti skulptoriaus Rimanto Idzelio talento unikalumą, parodyti, kokie nuostabūs skulptoriaus darbai puošia bažnyčios šventorių ir pakviesti juos išgelbėti, kol dar ne per vėlu (ir man pavyko – stacijos jau restauruojamos), tai šiame cikle aš improvizuoju. Kaip jau sakiau, ne aš pasirinkau tapyti šiuos darbus – tai jie mane pasirinko, ir jų energija mane lydi“.

,,Improvizacijose Rimanto Idzelio stacijų tema“ dailininkas tęsia skulptoriaus tradiciją – kelio į Golgotą eisena vaizduojama skulptūriškai, reljefiškai, tiksliai, tačiau kitaip nei Rimanto Idzelio skulptūrinėse kompozicijose bei paveikslų cikle ,,XV Kryžiaus kelio stočių“, Šventųjų galvų nevainikuoja aureolės. Trimatę skulptūrų erdvę drobės plokštumoje dailininkas talentingai kuria tapydamas šviesą. Šviesa Kęstučio Indriūno paveiksluose įgija savarankiško, atskiro Kristaus kančios kelio veikėjo vaidmenį. Jei ,,XV Kryžiaus kelio stočių“ siužetai atvaizduoti mėlyname, dieviškumą ženklinančiame fone, tai cikle ,,Improvizacijos Rimanto Idzelio stacijų tema“ paveikslų fonas, kuriame vyksta dieviškojo atpirkimo misterija, kinta proporcingai veiksmo įtampai: niaukiasi, tamsėja, pranyksta, kol 15-toje Kryžiaus kelio stotyje (jos nėra bažnytinėje liturgijoje, stotis sukurta skulptoriaus Rimanto Idzelio vaizduotės ir rankos) ,,Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusiųjų“, ima plieksti tekančios saulės ryškumu.

K. Indriūnas renkasi nevaizduoti žmogiškų Kristaus kančios elementų – tekančio iš žaizdos kraujo, jo atspaudų, žaizdų, taip priartindamas Kristų prie dieviškumo. Autorius sako, kad vaizduoti Kristaus kančią jam buvo itin sunku ir net dvasiškai nepriimtina. Dailininkas brėžia kraujo spalvos šviečiančias linijas po Kristaus kojomis, tarsi saugodamas jautraus dabarties žmogaus sąmonę nuo sukrečiančio kančios ir mirties vaizdo brutalumo.

Autorius, vaizduodamas Kryžiaus kelio scenas, nėra nešališkas stebėtojas – atkartodamas skulptoriaus R. Idzelio stacijų kompoziciją, dailininkas sako elgęsis tarsi suinteresuotas asmuo, pasirinkęs komandą. „Blogiukų“ veidus jis tapo tamsius, pridengtus šešėlių, šviesus yra Kristus ir jį atjaučiantys, išgyvenantys dėl jo siaubingos nukryžiavimo kančios. Įprastai griežto kanono krikščioniškojo meno vaizdavimas K. Indriūno papildomas nauja kančios interpretacija. „Kryžius tarsi išeina už paveikslų ribų. Jis nesibaigia, kaip ir kančia“, – sako dailininkas.

Kęstutis Indriūnas. Architektas, dailininkas, fotografas. Memorialinių paminklų, architektūrinių idėjų ir projektų autorius. Personalinės K. Indriūnio parodos: „Nuo senos pastelės iki naujos grafikos“ (2017 m.), „Karantininė tapyba“ (2021 m.) ir „XV Kryžiaus kelio stočių“ (2022 m.).

Paroda bus eksponuojama iki 2023 vasario 29 d.